Subjektyvus požiūris į grožį

Darbų įkarštis

arune — Fri, 19 Mar 2010 11:45:10 +0000

Echhh aš pati taip pradėjau nekantrauti, vis kuriu kuriu naujus namučius, nupaišau, ištrinu ir vis ką prisimindama pridedu, ištrinu pervadinu ir vėl iš naujo piešiu. Bet manau bus labai labai viskas, turiu daug daug idėjų kaip ir ką įgyvendinti, ką jums papasakoti ką parodyti… o jau nuotraukų nuotraukų prikaupiau:) Atsiprašau, kad nerodžiau, tiesiog naujuose blogo namučiuose jos bus daug didesnės, tai kad nereiktų perdarinėti ir dydžių keisti jos laukia kantriai savo eilės. Tokios trumpos kol kas naujienos iš manęs. Ir kadangi įrašai be nuotraukų nesižiūri, pažiūrėkit kokį grožį neseniai lankiau;)

P.S. vėliau bus daug daugiau nuotraukų. O jei kas smalsauja šis mažylis buvo fotogeniškas jau pilvuke mamos

Tyliu tam, kad galėčiau kalbėti

arune — Tue, 09 Mar 2010 06:58:00 +0000

….idėja gimus perfrazavus mintį iš Karlsono, “kuris išskrido, bet žadėjo sugrįžti”. Jeigu mūzos bus palankios su pavasario atgimimu pasistengsiu atsinaujinti ir aš, dėl to pastaruoju metu nesidalinau nei akimirkomis, nei naujais užsiėmimai, nei atradimais… man trūksta šio bendravimo būdo… bet baudžiu pati save, nes noriu ištęsėti sau duotus pažadus. Ar nepamiršite manęs? :)

Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu

arune — Thu, 04 Mar 2010 06:50:30 +0000

Vakar turėjau įdomią dieną. Karts nuo karto su jumis pasidalinu ne tik asmeninėmis akimirkomis, bet ir darbo rūpesčiais. Žinot, buvau turizmo departamento surengtame renginyje skambiu pavadinimu – “Lietuvos prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų pristatymas turizmo verslui”. Šiais metais renginys iš ties buvo įdomesnis negu pernai, nes pasikvietė kalbėti ne tik mūsų TIC (turizmo informacijos centrų) direktorius, bet ir tų šalių užsienio ekspertus. Kiek jie ten ekspertai, tai savo subjektyvią nuomonę pasilaikysiu sau bet… Bet buvo šiek tiek graudu klausytis ūkio viceministro sveikinimo žodžių ir kai kurie nuveikti darbai užsienio TIC atstovų irgi juokingi… Nesiimsiu jų teisti, vienas žmogus tikrai negali padaryti labai daug, bet sakyti, kad per metus išėjusios į etertį dvi radijo laidos, kuriose kalbėjo apie Lietuvą yra labai sėkmingas projektas… tai kažkaip manęs neįtikino. Mes kaip viešbutis savo svečių prašom užpildyti anketas apie paslaugas ir pan. Ten yra klausimas apie tai kaip sužinojo apie mus, kas juos “atvijo” į Lietuvą ir žinot, per visus viešbučio veikimo metus nė karto nebuvo paminėta radijo laida :) Tikrai tikrai;) Man atrodo labai trūksta valdžios įmonių ir verslo įmonių bendradarbiavimo, nes dabar panašu, kad keliaujam skirtingomis kryptimis, jie žiūri savo biudžetų, daro darbus dėl darymo… Neabsoliutinu, buvo ir šaunių įdėjų, gerų pristatymų ir kai kurias TIC vadovais stebėjausi kaip jie vieni sugeba tiek daug nuveikti, nors šiek tiek erzino kiekvieno jų skundimasis dėl mažų biudžetų, o jūs pasakykit kas juos turi didelius? Skundimosi, kad neturi savo prabangaus kabineto miesto centre…. nes teko išsikraustyti kur nors į ambasados patalpas ar pan…. O kas čia blogo? Norint būti valstybės atstovu ir suteikti užsieniečiams informacijos gi tikrai nereikia to kabineto… tikrai tikrai… čia daugiau reikia noro dirbti ir tikėti tuo, ką darai. Na, bet gyvenam ne tobulame pasaulyje… Labai graudu, kad per pristatymus atviru tekstu sakoma – reikia “nukopijuoti”, “pavogti idėjas”, “nusižiūrėti”, arba pasižiaugti tuo, kad buvo surentas loterija, kurios prizas – kelionė į Lietuvą, o laimėtojai neatsišaukė ar nenorėjo važiuoti… Ar gi tuo galima džiaugtis? Reikėjo kitą laimėtoją rasti, būtinai reikėjo rasti šeimą kuri važiuotų ir parsivežus gražių prisiminimų dar papasakotų apie kelionę… Trumparegiškai mes į viską žiūrim, o taip gaila… Šiek tiek galvojau ar tai publikuoti, bet rašau tik dėl to, kad tikiu, kad kas nors susimąstys – mes turim nuostabių, nepakartojamų vietelių, dar neišdarkytą kultūrą, patys esame tikrai svetingi, turim gražių architektūrinių paminklų, skanių patiekalų… tiek daug visko turim… tik kažkodėl gėdinamės ir sakome, kad Lietuvoje nėra ką veikti… gal čia švietimo sistema kalta? Kodėl mes taip kuklinamės, gal vertėtų prisiminti Coelho “Alchemiką” ir nesibastyti po pasaulį ieškant laimės, kuri guli panosėje? Kiekvienas mes esame savo šalies ambasadoriumi. Mes su vyru jau supratom kiekvienoje kelionėje žmonės labai smalsus – klausia iš kur mes esam, kas tokie, kaip gyvenam. Į kitą kelionę būtinai pasiimsim bent atvirukų su Lietuvą ar dar ką sugalvosim ir kiekvienam klausiančiam padovanosim. Juk mes kiekvienas galim prisidėti, kad Lietuva būtų patraukti turizmui šalis ;)

ir tiesiog kadangi tik tekstas atrodo liūdnai, pasidalinsiu vienos susimąsčiusios pilietės nuotraukėle:

Pavasaris ir Jorio gimtadienio fotosesija

arune — Mon, 01 Mar 2010 07:47:34 +0000

Šiandien – pirma kalendorinio pavasario diena. Net ir ore tvyro tas pavasario kvapas… bundanti gamta, paukščių čiulbėjimas ir tirpstančio sniego upelių tekėjimas… Kartais tą gamtoje vykstančią idilę sudrumsčia koks nuo stogo nuslidęs ledo gabalas… Kartais apie pavasario pavojus primena atsibudusius bakterijos, kurios užpuola mūsų gerkles, nosis, ausis, plaučius ir pan. … bet… bet pirmi išlindę žolės stiebeliai verčia šypsotis. Savaitgalis, deja, vyko ne pagal planą, bet vistiek buvo visai smagus. Turėjau laiko sutvarkyti ir nuotraukėles. Štai prieš dvi savaitėles fotografavau 2 metų vyruko gimtadienį. Keletas spalvingų akimirkų iš jo:

Karolio žiema

arune — Fri, 26 Feb 2010 06:08:12 +0000

Senokai nerašiau, tiesiog paskutiniu metu jaučiuosi kažkokia išsibalansavusi… Vidinė aš teigia: “Gal reikia mažiau kreipti dėmesį į visokias smulkmenas? ” :) Laukiu savaitgalio, važiuosim į Kauną, pasimatysiu su šaunia šeimyna ir labai labai gražia mergaite (jau net nekalbant apie mamą). Ir labai tikiuosi kad išlys koks saulės spindulėlis mūsų fotosesijos metu. Tuo tarpu pati vartydama archyvus supratau, kad labai daug dar neparodžius jums gražių akimirkų, na bet gal kada nors pasitaisysiu:) Vakar supykau ant savęs, kad tinginiauju ir sutvarkiau nuotraukėles iš žiemiško pasivaikščiojimo po Varnikų pažintinį taką. Ten tokių grožybių…. būtinai reikės grįžti vasara… O dabar kviečiu trumpam sugrįžti į gražią gražią žiemą… sugrįžti nes nagi ateina pavasaris… tos žiemos jau kaip ir nebeliko…

Atvykstu į Kauną

arune — Mon, 22 Feb 2010 06:57:19 +0000

Mielosios ir mielieji… kaip man gera skaityti gražius, jaukius ir nuoširdžius Jūsų komentarus… gaila, namuose interneto neturiu, tai savaitgalį negaliu pasidalinti mintimis, nes kartais jos tiesiog nesulaukia pirmadienio, tampa nebeaktualios ar pan. Šį savaitgalį supratau kaip svarbu yra vertinti kiekvieną duotą akimirką… Juk jeigu turėjom tik vieną laisvą dieną nuo darbų tai reikėjo ją išnaudoti nuo iki… Ir žinote, visai neblogai ją praleidome. Vakar bandžiau savo aprašytos sriubos recepte pakeisti cukinijas moliūgais – skonis dieviškas. Karolina ačiū už tą gėrį oranžinį;) Taip pat jau žinau, kad savaitgalį būsim Kaune, tai Arūne – laukit mano laiškučio, ir jeigu yra dar norinčių išgerti kavos/arbatos – nesikuklinkit, parašykit. Turėsiu fotokrepšį galėsim ir pasifotografuoti. Šiandien – pirma naujo sporto diena. Tikiuosi nepritrūks motyvacijos kaip ir su baseinu. Beje, vakar tarp nesutvarkytų nuotraukų radau vieną įdomų kadrą, tai dalinuosi ir linkiu gražios pavasariškos savaitės.P.S. ir ačiū labai ačiū vyrui už skanią kavą ir sūrio pyragą iš ryto – dienos pradžia salti saldi “Dolce Vita” ;)

P.P.S. apie grožį dar trumpai, nors nemėgstu visokių paštu gaunamų “virusų” bet va tokią saugaus eismo reklamą aš suprantu, o ne taą lietuvišką, kur mergaitė per priekinį stiklą išlekia:( Juk galima ir gražiai parodant sukelti tą įspūdį, juk taip… echh… tas grožis…

…

arune — Fri, 19 Feb 2010 11:32:05 +0000

O jūs nenorėtumėt turėti superpagalbininko? Ne ne, ne apie “Mr. Proper” kalbu… tiesiog kartais pagalvoju, kaip būtų gerai, kad imtų kas ir idealiai (t.y. pagal mane) sutvarkytų namus ir aš žinočiau kur kas padėta ;) perskaitytų knygą, o aš turėčiau patyrimą it pati ją būčiau skaičiusi (čia nepaisant to, kad knygas skaityti man vienas malonumas, bet kartais pritrūksta laiko, dėl to kaupiasi didžiulė krūva neperskaitytų, dėl kurių graužia sąžinė)… o ir šiaip, nuveiktų visokius darbus, bet jų nuveikimo malonumus jaustum pati/pats ;) Svajuko dramblionė? O gi ne, tada mane nuramina protingoji Arūnės pusė ir paberia daugybę priežasčių, kodėl tai būtų neteisinga ir galų gale – nuo to pavargtum, nes gyvenimas nebūtų tikras… juk visi mes žinome, jeigu nebūtų sunkumų/vargų mes nežinotume kas yra džiaugsmas, juk taip? Todėl kiekviena atrasta akimirka, su meile gaminamas maistas, su meile mezgamas maišiukas šeškiukui, su dideliu malonumu skaitoma knyga, tingus ražulys išsitiesus lovytėje po dienos darbų ir saldus užtarnautas miegelis visos dienos rutinos, pasvajojant apie gražesnę ateitį yra labai mielos ir subjektyviai gražios… Vien susitikimai su draugais, šiltas apsikabinimas ar bučkis atsisveikinant… vien jie ko verti, kai daromi tikrai, nuoširdžiai… Bet už visų maloniausia ir geriausia yra matyti, kad tavo artimi žmonės yra sveiki. Džiaugtis pakilia artimo nuotaika… juk pasidalintas džiaugsmas tikrai padidėja vien jau bendros savijautos prasme, o pasidalintas skausmas sumažėja… Dažnai aš būnu uždara, gal kiek susiraukusi ir nepatikli, bet tik dėl to, kad pati stengiuosi pajausti, o ne tikėti įvaizdžiais ir pan. Ir… ir tikrai labai labai gera svajoti – gyventi keliomis akimirkomis, kai įsivaizduoji, kad net tvarkymasis bus malonumas, nes tvarkysies dėl savęs – dėl naujo jaukaus savo rankomis sukurto kampelio. Kada nors… tikėkimės vėjai bus palankus ir kitoms svajonėms tada.

apie 4 dienas

arune — Wed, 17 Feb 2010 13:00:12 +0000

Kartais dirbantis žmogus gauna 4 laisvas dienas (tiesa už vieną teks atidirbti vėliau) ir pasijaučia taip, it pagaliau nuveiks seniai suplanuotus darbus… deja, dažniausiai tai būna pažadai sau… nes tikrai nereikia ieškoti progų tam padaryti, reikia tiesiog imti ir daryti juk ;) Aš visada sakiau, kad labiau vertinu 3 laisvas dienas, negu 4, tiesiog… psichologiškai… nors iš kitos pusės ir 4 niekam nepamaišo… gi visko nuveikėm per tas dieneles…

Reziumuojant tai buvo ir darbų pabaigimo ir nepabaigimo gimtadienių, fotografavimo, skaitymo, filmų žiūrėjimo, kelionių, kavos gėrimo ir t.t. dienos. Geros dienos… tik kad… tada norisi taip visada… prie gero priprantama juk…

Dilema

arune — Thu, 11 Feb 2010 11:58:07 +0000

Artėja ilgasis savaitgalis, be suplanuotų akimirkų amžinimo, kelių užklasinių veiklų ir gimtadienių ir žinoma (tikiuosi) Olimpinių varžybų atidarymo stebėjimo labai tikiuosi rasti laiko savo “brand’o” apibrėžimui… nes o bet tai tačiau ;) man labai patinka tvarka ir nuoseklumas norisi viską daryti teisingai… Bet kaip visada turiu dilemą… ir pagalvojau jeigu čia atsirastų žmogeliukų, kurie išsakys kaip jiems atrodo, tai man bus lengviau apsispręsti, nes kartais aš jaučiuosi taip, lyg norėtųsi ir prie gražių ir prie protingų… bet juk taip nebūna ar ne ?:) Kaip Jums atrodo, kas skamba, o kas ne? Kas aišku, o kas nelabai?

AZfoto (pliusas – lengvai įsimenama; minusas – per daug šablonas/šaltas)
Bella foto (na juk apie tai visas blogas, taigi, yra įdirbio)
Fairy photo (nes man fėjų pasaulis stebuklingas, bet minusas – asociacijos su indų plovikliu)
Cotton candy (arba cukraus vata arba cukrinės akimirkos :)) – nes cukraus vata, tai kažkas šilto, primena vaikystę ir kaip man sakė mylimas vyras – tu ir pragarą nuspalvotum rožine spalva

ir etc. galvoje turbūt per daug minčių…. bet gal aš kažką pražiopsojau? Kad tų minčių tiek daug ir nerandu to pačio pačiausio lengvo, šilto, jaukaus žodžio?

Iš anksto dėkoju už pagalbą.

P.S. kam neišeina komentuoti – brūkštelkite el. laišką (arunei[at]gmail.com) deimantinės idėjos autoriui neliksiu skolinga ;)

Raktiniai žodžiai: vyšnios, jautrumas, jaukumas, šviesa, vizijos, spalvos, rožinė, šviesus/gražus gyvenimas, akimirkos, meilė, dėmesys, žalia, braškės, maksimalizmas, guminukai (čia tie valgomi saldainiai), šeima, vaikai, detalės, subtilumas, akys, spindulys, skanu, nuoširdu, minimalu, gaivu….

Varvekliai

arune — Thu, 11 Feb 2010 05:56:17 +0000

O jūs matėt, kokie galingi varvekliai užaugo ant kai kurių namų sienų?:) Ir gražu, ir šiek tiek baugoka į tokius žiūrėti… Jeigu nematėt – rodau vieną pakeliui pagautą kadrą:

P.S. labai atsiprašau, kad paskutiniu metu reiškiuosi rečiau, bet keletas fotosesijų suplanuotų jau pakeliui, dar tikiuosi ir konkurso laimėtojos apsispręs dėl laiko ir jas nufotografuosiu… o šiaip tai, mano laisvą laiką šiek tiek užgrobė vienas mielas robotukas :) Patinka man loginiai žaidimai ,tik kai nesiseka jaučiuosi kvailokai;) Na bet, geras tas žaidimas vistiek vistiek. Jei kam irgi įdomu tai – Machinarium.